Pasirodė visai skirtinga nuo "Žalčio žvilgsnio". Atrodo tiek pat mistinės išmonės, įvykiai- veikėjai pynėsi, vijosi, bet ši knyga man pasirodė kažkokia "desperatiška": man joje perdaug nevilties, priešpriešos, senatvės ir pan. Per daug tos "Kaino-Abelio" situacijos, to brolių konflikto… atsigaudavau tik skaitydama apie senį Etaną, Magdalą, o visos sąsajos knygoje su Konradu mane erzino. "Žalčio žvilgsnis" tikrai patiko labiau.
Bet galiu pasakyti tik viena, kokį įspūdį bepaliktų S.T.Kondroto knygos, bet skaityti tikrai verta ir reikia.
Norėdami komentuoti, prašome prisijungti.
Romane vaizduojamas pramanytas Sniegovijos miestelis tarp dviejų pasaulinių karų. Autorius iš humanistinių pozicijų kelia klausimus apie diktatūros prigimtį ir nužmoginančios ideologijos padarinius. Žmogaus būties ir buities, siekių ir galimybių, tikslų ir priemonių prieštaringumui reikšti autorius pasitelkia fantastiką, groteską ir alegoriją. Literatūrinės aliuzijos, mitologiniai siužetai siejami su naujais, netradiciniais motyvais.